3 „oficialūs“ Glendronach viskiai

 

Gal ir be reikalo rašau „oficialūs (gamintojo pilstyti)“ – Glendronach nėra dažnas paukštis tarp nepriklausomų gamintojų. Gal dėl to, jog pati darykla priklauso privačiam verslui – nedidelei grupei žmonių, valdančiai ir Benriach daryklą. Visgi Glendronach verti dėmesio – tai dažniausiai tik chereso statinėse brandinti viskiai. Žinoma, ši darykla turi ir kitokių, tačiau kartu su Glenfarclas man jie visų pirma – gero „cheresinio“ viskio gamintojai. Taigi paragauti nusprendžiau Lietuvoje jau savo vartotoją atradusį Glendronach 15 year old Revival bei vyresnį jo brolį Glendronach 18 year old Allardice ir mūsuose retai sutinkamą single cask Glendronach 1995, brandintą visus 15 metų (!) Pedro ximenez sherry puncheon.

Pirmasis išmėginamas Glendronach 15 year old, dar vadinamas Revival. Saldus aromatas, galingas ir ekspresyvus, iškart atkreipia dėmesį. Kartais labiau cheresas nei viskis. Tikrai vertas dėmesio, ypač smarkiai chereso paveiktų viskių mėgėjams. Glendronach Allardice jau kiek kitoks – viena prasme, kiek gilesnis, „nušlifuotais“ kampais, nebe toks agresyvus kaip Revival. Šiame geriau atsiskleidžia kitos natos, kurias kiek užgožia „cheresiniams“ viskiams būdingi galingieji aromatai.  Tačiau Allardice ir sausesnis, konjakiškesnis. Net negalėčiau pasakyti, kuris labiau patinka. Vieną dieną – vienas, kitą – kitas. Šiandien labiau žavi Revival. Bet gerai pamenu, kad praėjusį kartą labiau patiko Allardice. Visgi jis prarado dalį to jaunatviško energingumo, kuriuo visada gali pasigirti Revival. Ragavau jo tris skirtingus butelius per daugiau nei metus. Kol kas kokybė ir jo agresyvumas stabiliai gerai laikosi. Visgi Revival nusipelno šiek tiek daugiau pagyrų, vien dėl to, jog jaunesnis. Vertas paskatinimo.

Tačiau single cask Glendronach 1995 – tikrai kita lyga. Turi daugumą natų ir charakteris toks pat, kaip “reguliariųjų” versijų, tačiau ir puokštė platesnė ir tipinės chereso brandinimo natos žydi visa jėga. Save vadinantis cherese brandintų viskių fanu, manau tikrai turėtų bent vieną kitą kartą gyvenime paragauti būtent ko nors single cask, cask strength iš Glendronach ar Glenfarclas. Nebent gali sau leisti paragauti senuosius legendinius Macallan (jokiu būdu nekalbu apie dabartinius fine oak, netgi sherry oak).

Dar vienas smagus dalykas su smarkiai chereso statinėse brandintais viskiais – tie taip šauniai tamsūs.. Šįkart,  sudėjus vieną šalia kito tai taip nesimato. Todėl palyginimui paėmiau Balvienie Double Wood, kuris taip pat nėra pats šviesiausias. Ir kad būtų dar smagiau, paėmiau jauną Lagavulin, brandintą burbono statinėje. Na, Glendronachai tikrai tamsūs.. Bet tokie ir turėtų būti. Įsitikinkite patys.