Ar amžius svarbu? Keletas (pakankamai) jaunų viskių iš Islay salos

 

Amžius visada svarbu, kai žinai ko nori. Nes tai padeda lengviau išsirinkti. Kuo daugiau ragauji, tuo daugiau gali suprasti skirtumus tarp skirtingai brandinto viskio – ko laukti iš vieno ar kito tipo statinės, kiek ta statinė „aktyvi“, kaip su amžiumi kinta vienos ar kitos daryklos žaliava. Kaip ryškios medžio įtakos natos (medis, senos knygos, pjuvenos, ąžuolas, kedras, taninai) gerokai dažniau būdingos senam viskiui, taip ir ryškus galingas dūmingas charakteris yra dažniausiai jaunesnio viskio, gaminto iš smarkiai durpių dūmuose rūkyto salyklo požymis. O dūmas su laiku linkęs vis labiau pasitraukti iš viskio aromato ir skonio puokštės.

Su amžiumi vyksta įvairūs cheminiai procesai, oksidacija, kas paprastai švelnina viskio charakterį ir atneša naujus skonius ir poskonius. Todėl amžius nėra nei gerai nei blogai. Svarbu – žinoti ko nori ir suvokti kiek daryklos charakteris, kiek statinės tipas ir kiek amžius lemia tai, ko ieškai. Nori chereso bombos? Nebūtina ieškoti itin seno, užtenka geros kokybės statinės ir keliolikos metų brandinimo (Glenfarclas ir Glendronach puikiai tai įrodo). Norisi vaisių? Dažnas jaunas Speyside salyklinukas tikrai patenkins. Aišku, priklauso „kokių vaisių“ ieškoma. Su amžiumi vaisiai linkę „sunokti“ arba „sudžiūti“, arba tapti dar gaivesniais ir egzotiškesniais (tikrai niekada nepamiršiu fantastiško White Bowmore skonio su egzotiškų vaisių puokšte). Taigi, labiau priklauso ko nori paragauti vienu ar kitu momentu. O žinios apie viskio brandą leis lengviau pasirinkti.

Tačiau kai norisi galingos dūmo jėgos, nereik ieškoti toli praeityje. Todėl nusprendžiau „peržvelgti“ savo lentynas pasimėgauti keletu Islay „jaunuolių“ iš Bowmore, Caol Ila, Ardbeg ir Laphroaig. Padariau vieną išimtį – įtraukiau neseniai Lietuvoje atsiradusį Bruichladdich Laddie Ten į kompaniją. Taip, jis ne dūminis, tačiau jaunas ir iš Islay.

Todėl nuo jo ir pradėsime. Tikrai gaivus ir jūriškas. Labai sūrus su daug citrusinių vaisių natų. Mėgstantiems sūrumą, tačiau nebūtinai trokštantiems dūmingumo šalia turėtų labai patikti. Gaivus citriniškas sūrumas. Galima taip pasakyti? Žinoma! Toliau čiumpu Bowmore. Nieko “oficialaus” rezervuose nerandu, todėl paimu Gordon and MacPhail seriją Secret Stills Islay 1999, kur už 4.16 numerio slepiasi Bowmore. Su pirmuoju viskiu turi šiek tiek bendro dėl savo jūrinio charakterio, tačiau palieka mažesnį įspūdį – ne toks išraiškingas skonis, aromatas. Tačiau gėlių, vaisių natų užuominos, kurios man labai patinka, neleidžia visai nurašyti ir šiojo. Esu beveik tikras, kad amžius tikrai keistų šią švelnią žaliavą – švelnios natos galbūt būtų pakeistos iš medžio ateinančiomis natomis.

Caol Ila 12 year old. Tai gana kontraversiška darykla (mano nuomone) – gamina daugiausiai viskio iš Islay, daugiausiai atiduoda blendam‘s, nėra labiausiai vertinama tarp Islay. Tačiau gamina puikios kokybės viskį. Ypač nepriklausomų pilstytojų leidimų tarpe galima rasti puikių egzempliorių. Ragaujamajas viskis demonstruoja gaivų jaunatviškumą – geras salsvos durpės, jūrinio charakterio (kas keista, nes didžioji dalis CI yra brandinama ne Islay, o mainland‘e, Škotijoje), dūmo derinys. Vertas paragauti tiek šis, tiek jų 25 metų versija, tam kad palyginti, ką duoda amžius ir įvertinti, kuris labiau patinka. Man asmeniškai patinka abu. Bet jie labai skirtingi, kas tik įrodo, kad skirtingas amžius visų pirma leidžia suprasti, kas vyksta su viskiu jam bręstant. Čiumpu dar vieną Islay durpių monstrą – Ardbeg 10 year old. Pamėgtą ir žinomą plačiai. Tvirtas, smogia iškart. Tikrai pažįstu daug jo mėgėjų. Ir man kartais patinka jo sausas dūmingumas – pelenai, žemė, pipirai ir daug gesinto laužo. Nėra kompleksiškas, bet koncentruotai atiduoda tai ką turi – dėl to ir mėgiamas. Lengvai suprantamas ir lengvai pamėgiamas.

Paskutiniai du  iš Laphroaig stovyklos – Triple Wood (TW) ir Quarter Cask (QC). Palyginsiu juos kartu. Juk TripleWood – tai brandintas chereso, burbono ir quarter cask (mažytės, todėl daugiau kontakto su medžiu) statinėse, kai Laphroaig Quarter Cask – tik burbono ir  tose mažytėse mielose statinaitėse. Jos beje,“ greitina viskio brendimą“.  Pradedu nuo Triple Wood – jis kiek švelnesnis. Daugiau natų, kurias ko gero suteikia chereso statinės. Klampus, salsvokas ir tikrai kitoks nei įprasti Laphroaig. Man jis patinka – tarsi  jautiesi kaip pavalgęs rūkytų šonkaulių su aštriu karamelizuotu padažu. Įsimintinas. Tačiau QC aiškesnis, paprastesnis. Daugiau klampaus dūmo, be papildomų natų. Verta paminėti, kad abu viskiai tikrai neturėtų viršyti 10 metų amžiaus, kai kur spėjama, kad tai 7-9 metų viskiai. Aš tuo tikiu, kas dar kartą įrodo, kad geras tvirtas dūminis viskis neturi „užsigulėti“, antraip dūmas tik silpnėja su metais. Todėl bendrai galima teigti, kad stiprus salyklo rūkymas durpėmis leidžia anksčiau išgauti maloniai geriamą viskį. Teko ragauti 3-4 metų Bunnahabhain (dūmintą labiau nei paprastai) ir Kilchoman, kurie tikrai visai galimi mėgautis.

Pabaigai noriu pabrėžti – nėra geriausio viskio (tą žinome visi). Taip pat ir nėra optimalaus amžiaus. Kiekvieni metai, kiekviena statinė duoda savo.  Nenustokime ieškoti – žingeidumas gali suteikti daug malonumo tiek ieškant, tiek radus tai ko ieškojai. Puiku turėti savo favoritus, tačiau ir jie atsibosta – įdomu yra atrasti naujus. Dar įdomiau – suprasti kaip vienos ar kitos daryklos charakteris kinta priklausomai nuo statinės (burbonas, cheresas ar kas nors „egzotiškesnio) ir nuo amžiaus. Plėskime žinias ir mėgaukimės jomis dalindamiesi!