1937 metų Strathisla ragavimas ir palyginimas su „modernesniu“ senu šeriniu viskiu iš Glendronach

Šis momentas, man kaip viskio mėgėjui, tikrai svarbus. Tuoj ragausiu seniausią (pagal pagaminimo metus) kol kas ragautąjį. Tai tarpukario Strathisla 1937. Viskio, kaip ir vyno ragavime labai svarbu palyginimo principas, todėl savo kuklioje dar neragautų mėginukų atrankoje susiradau mano nuomone verčiausią paragauti tuo pat metu – Glendronach 1972. Priežastys kelios, kodėl pasirinkau šį. Jis brandintas chereso statinėje. Tikėtina, kad Strathisla irgi gali būti brandintas būtent tokioje. Abu viskiai taip pat yra labai panašaus amžiaus (pirmasis yra apie 38, o Glendronach – 40). Todėl palyginsiu “anų laikų” ir “modernųjį” viskius. Jeigu galima 1972 metų viskį irgi vadinti moderniu.

Pradedu nuo Strathisla, nes šis silpnesnis. Maloniai stebina gaivumas. Tikėjausi labiau „užsistovėjusio“ viskio. Lakios, elegantiškos medaus, vaisių ir uogų natos. Skonis, kaip įprasta senam viskiui kiek atsiliko, tačiau vis tiek nudžiugino savo gaivumu, pakankama jėga kaip tokio stiprumo viskiui. Tikiu, kad tik išleistas turėjo daug daugiau jėgos. Ir jeigu jis būtų bent dabar populiaraus 46% stiprumo, tikiu, kad dar maloniau būtų nustebinęs.

Įsipilu Glendronach. Ir iškart suabejoju ar Strathisla šviesi spalva galėtų byloti apie brandinimą chereso statinėje. Nes šis – tamsus kaip reikiant. Ir jėgos daug daugiau – ryškesnės odos, kavos, šokolado natos. Įdomu tai, jog ir šiame radau rūgščių natų – uogų, rožių. Ar tai yra ilgai brandinto viskio natos? Iš patirties, lyginant su ragautais anksčiau, negaliu sutikti. Gal tai likusios sieros junginių suformuoti skoniai ir aromatai? Nespėliosiu – tiesiog pasimėgausiu abiejų viskių kompleksiškais aromatais.

Darant išvadą, galiu pasakyti, kad abu viskiai buvo puikūs, man pasisekė gauti jų mėginukus. Už Strathisla specialus ačiū Tim Forbes! Vertinant jų kainą ir retumą – tikrai drįsiu teigti, kad yra daug alternatyvų iš mažesnę kainą. Ypač Glendronach atveju. Kuomet už dar pakankamai teisingą kainą galima įsigyti 18-21 metų šios daryklos egzempliorius iš atrinktų statinių. Taip pat verta mėginti ieškoti Michel Couveur, kuris pripažino tik chereso statines, produktų. Šio nuostabaus žmogaus jau nebėra tarp mūsų, tačiau jo viskiai dar gana lengvai pasiekiami rinkoje. Žinoma, jeigu biudžetas neribotas, labai smagu paragauti ir palyginti įvairaus amžiaus viskių.

Viskio maišymo sesija su Grant‘s
 

Vasario 19 d., ketvirtadienio popietę teko sudalyvauti viskio maišymo sesijoje, kurią vedė pasaulinis „Grant‘s“ viskio ambasadorius Rob Allanson. Jam talkino Baltijos šalių ambasadorius Ansis. Malonus siurprizas buvo tai, jog šis Rob‘as yra tas pats buvęs ilgametis Whisky Magazine, kurį prenumeravau ne vienerius metus, redaktorius. Šia įdomia ir kitomis temomis apie pasaulinio viskio tendencijas visai smagiai pasišnekučiavome prieš prasidedant renginiui. Kaip dažniausiai į būna – Rob‘as pasirodė paprastas ir šaunus vyrukas. Todėl smalsiai laukiau kas bus toliau.

O toliau buvo visai įdomu – prieš mus atsidūrė septyni viskiai – du grūdiniai (grain) ir penki salykliniai.

Primenu, kad maišytas viskis yra maišomas būtent iš grūdinių ir salyklinių viskių kruopščiai slepiant proporcijas ir kiek kokių viskių yra mišinyje, kurių neretai gali būti ir pora tuzinų. Ambasadoriaus žodžiais, Grant‘s maišytuose viskiuose Grūdinio viskio dalis yra apie 70%, likusi – salyklinių, kurių yra daug ir skirtingų ir mažai kas žino kurių.

Taigi ir mes neturėjome daug informacijos apie žaliavą, su kuria dirbsime – ant buteliukų tebuvo amžius (visi viskiai buvo „ne mažiau 12 metų), stiprumas ir viskio stilius. Grūdiniai buvo „Rich“ (turtingas) ir „Floral“ (gėliškas), o salykliniai – Peated (dūminis), Spicy (aštrus/prieskoningas, kurį vadinau šeriniu, nes tai buvo akivaizdžiai chereso statinėje brandintas egzempliorius), Oily (aliejingas), Sweet (saldus – aktyvios burbono statinės rezultatas), Robust (tvirtas/galingas).

Mūsų 6 asmenų grupelė gavo pauostyti vieną jau pagamintą „mišinį“, kad pamėgintume pagaminti panašų. Šį slaptą „blendą“ iki šiol įtariu esant jų naująjį produktą Select Reserve, kuris yra apie 12 metų amžiaus. Be abejo, tai tik spėjimas, nes esu per daug išdidus, kad ragauti tokius viskius. Žinoma, juokauju, tiesiog nebuvo progos jo paragauti. Kaip ir viso maišymo metu, gavome rekomendaciją pasikliauti tik savo uosle. Tai rimta! Čia ne kokia naujai pristatytų į rinką viskių degustacija. Deja, į pabaigą smalsumas mane nugalėjo ir visus pagamintus mišinius paragavau.

Ir kolegas pavyko įtikinti, kad pateiktas pavyzdys yra per daug masinio skonio, nuobodus ir gerai subalansuotas, todėl reikia gaminti kažką ryškesnio ir galingesnio.

Maišant turėjome keletą sąlygų :

  • Grūdiniai (grain) viskiai turėjo sudaryti nemažiau nei pusę mišinio;
  • Dūminio viskio buvo galima naudoti maksimum 3% viso mišinio, idant jis neužgožtų kitų;
  • Pamėginti padaryti kuo panašesnį į pavyzdį (ko visiškai nepaisėme, bent jau iš pradžių).

 

Taigi, pirmą pavyzdį vieningai sutikome daryti pakankamai galingą, todėl Prieskoningojo nepagailėjome, Aliejingojo taip pat. Todėl gavosi kiek sausas, aštrus, pilnas įvairaus skonio mišinys. Kuris laikui bėgant kvėpuodamas gana smagiai atsivėrė ir pelnė visos grupės simpatijas. Kiekvieną viskį reikėdavo kruopščiai įvertinti, pasikliaujant uosle:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Antras mėginimas buvo dar drąsesnis ir viskis gavosi dar sausesnis, galingas ir aštrus. Man jis visai patiko, bet balanso gerokai trūko.

Todėl dar turėdami truputį laiko sumanėme padaryti švelnesnį, geriau subalansuotą viskį. Toks ir pavyko. Labai malonus, švelnus ir be išsišokančių natų. Tačiau ne toks įdomus. Todėl grupė beveik vieningai sutarė, jog pirmasis yra mūsų eksperimentų favoritas. Ta proga teko jo sumaišyti kiek daugiau ir po truputį pasidalinti paragavimui.

Buvo visai įdomu pamėginti maišyti, kad ir iš gana riboto ir lengvai suvokiamo arsenalo. Tik norėtųsi turėti didesnį pasirinkimą ir daugiau laiko. Žinoma, jo užteko kad suprasti patį maišymo procesą. Kuris tik įrodo, kad pagaminti tikrai malonų ir geriamą viskį nėra taip paprasta. Bet tokį darbą tikrai norėčiau dirbti! Juolab, kad negeriama, pasikliaujama tik nosimi!

 

Nuotraukų autorius - Andrius Ufartas/BFL © Baltijos fotografijos linija

 

 

2 Karuizawa iš 1999-2000 ‘derliaus’, tik skirtingo stiprumo
 

Bent kiek apie viskį suprantantis žmogus iš pavadinimo supras, kad Karuizawa – japoniškas pavadinimas. Dar daugiau žinantis pasakys, kad tai viskio darykla, kuri užsidarė 2011 metais, nors gamyba buvo nutraukta dar 2000-aisias. Prieš mane stovi du buteliai, kuriuos sudaro viskis, pagamintas 1999 ir 2000 metais.  Tai 2012 leidimai, sumakaluoti iš minėtais metais pagamintų viskių, brandintų chereso statinėse. Kaip man žinoma, seni Karuizawa salyklinukai yra fantastiški (keletą esu ragavęs, galite apie juos pasižiūrėti prie Japonijos viskių), tačiau smalsu kokie yra šieji, kurie yra apie 12 metų amžiaus ir skiriasi tik stiprumu. Ragauju Karuizawa „Spirit of Asama“ (48%) ir Karuizawa „Spirit of Asama“ (55%). Tikiu, kad skirtumai turėtų būti minimalūs, tačiau žinant šios daryklos viskio retumą ir kainas, pasinaudojau proga įsigyti abu, kuriuos dar įperku.

Žinoma, pradėsiu nuo silpnesniojo. Malonios natos aromate jau išduoda brandinimą chereso statinėse, tą tik dar labiau patvirtina ragavimas – pilna riešutų, odos, šokolado natų. Tikrai malonus ir gerai subalansuotas, viskas savo vietoje. Ilgas ir stiprus poskonis dar labiau leidžia mėgautis. Nors man to šokolado, odos ir prieskonių stiliaus gal netgi per daug.

Antrasis, stipresnysis, tikrai panašus. Gal kiek gaivesnis ir riešutingesnis. Daugiau jėgos, matomai dėl alkoholio kiekio. Skonis irgi identiškas, tik šis pasirodė tirštesnis, kiek saldesnis, turintis daugiau skonio. Gal dėl to vos vos labiau patiko. Tačiau, aš, būdamas viskio geek‘as, dažniausiai mėgstu stipresnius, neskiestus, kuriuos pačiam galima atsiskiesti pagal skonį, pajusti skirtumus. Todėl esu tikras, kad tikrai atsiras žmonių (tikėtina, negi dauguma), kuriems daug labiau patiks silpnesnioji versija. Ji puikiai subalansuota, manau skiedimo laipsnis arti nepriekaištingo.

60 metų „senukas“ iš Master of Malt
 

Master of Malt žinomi ne tik kaip vieni didesnių viskio prekeivių online, tačiau ir kaip nepriklausomi pilstytojai, leidžiantys Master of Malt ir That Boutique-y Whisky Company serijas, po kuriomis leidžiami ne tik žinomų daryklų viskiai, tačiau ir dalis salyklinių, kurių gamintojas slepiamas. Būtent šioje serijoje jau išleisti 30, 40 ir 50(!) metų viskiai. O praėjusią savaitę šią šeimą papildė ir dar vyresnis – Master of Malt 60 Year Old Speyside (1st edition). Tikrai gera žinia ta, kad ant mano stalo šio viskio mėginukas, kurį ir paragausime.

Aromatas nenuvylė – medis nėra dominuojantis elementas ir tai leidžia pasimėgauti kitomis natomis. Visgi tokio amžiaus viskis, įsivaizdavau, turės tropinių vaisių natų, kai šiame radau daugiau kakavos, riešutų. Tačiau tas malonus medaus, vaisių ir nesuprantamai malonaus vaisiškumo, prieskonių ir kedro miksas, kuris per šitiek dešimtmečių susidarė, yra malonus. Skonis kiek vaisiškesnis, tačiau ir čia vaisiai slepiasi po riešutišku, kakavos charakteriu, kurį papildo prieskoniai ir žolelės. Apskritai, mano skonio (gerai išreikštas, bet nedominuojantis medis), puikus viskis, gal netgi vertas savo kainos (MoM jį pardavinėja už 999 GBP).

A.... vos nepamiršau pačio svarbiausio! Taigi paspėliokime, kurios daryklos produktas tai galėtų būti? Logika gali pasitarnauti netgi daugiau nei skonių atmintis. Nedaug turime daryklų, kurios gali pasigirti nenutrūkusia gamyba per viskio pasaulio krizes, bei ilgalaike filosofija – mano akys dėl to krypsta į šeimos tebevaldomas daryklas – Glenfiddich, Glenfarclas. Abi jau įrodę savo viskio gebėjimą tinkamai ilgai bręsti bei pakankamas jo atsargas. Dalmore tikrai neatiduotų savo „perlų“, kuriuos gali parduoti už brangiai pilstyti kaip „no name‘ą“.

Master of Malt išleido 60 metų viskį iš nežinomos (slepiamos) daryklos
 

Tikrai smagios žinios iš Master of Malt, internetinių prekiautojų viskiu ir neprikausomų pilstytojų - ką tik išleistas 60 metų senumo viskis, daryklos pavadinimas slepiamas. Dar smagiau ir įdomiau yra tai, kad ir su manimi šiuo džiaugsmu buvo pasidalinta iš anksto, prašant skelbti žinią ne anksčiau šiandien. Ir žinoma, gavau 30ml mėginuką! Greitu laiku planuoju paragauti ir parašyti savo nuomonę, įspūdžius ir žinoma - spekuliacijas tema "na, tai visgi iš kurios daryklos viskis?".

http://www.masterofmalt.com/Blog/post/Master-of-Malt-60-Year-Old-Whisky-and-my-contribution-to-the-NAS-debate.aspx