Glengoyne vertikalė – 4 oficialūs ir 1 vienas nepriklausomo pilstymo viskis

Vienos mugės metu prisirinkau kelis Glengoyne pavyzdėlius – skirtingo amžiaus, vienos statinės leidimus Visi brandinti statinėse, kuriose buvo brandintas cheresas. Vienos amerikietiškojo ąžuolo, o kitos – europietiškojo. Bet kuriuo atveju, tikiuosi panašaus profilio viskių –žaliava ta pati ir chereso įtaka šiek tiek nuspėjama. Unikalumo duoda tik tai, jog visi leidimai – vienos statinės, taigi statinės unikalumo faktorius savo rolę atliks. Labai įdomu kaip Glengoyne kinta bręsdamas. Tam turime amžiaus intervalą– nuo 11 metų brandinto iki 21m. Intervalas nedidelis, bet reikšmingas. Taigi ragausiu nuo jauniausiojo iki vyriausiojo, nes visi viskiai – statinės stiprumo ir turi jo panašiai. Netgi vienas 14-metis yra identiško stiprumo kaip ir 21-ių metų! Taigi ragausiu Glengoyne 11 Year Old 2000 Single cask, Glengoyne 12 Year Old 1996 Single cask, Glengoyne 14 year old 1999 (Malts of Scotland pilstymo), Glengoyne 14 Year Old 1998 Single cask ir Glengoyne 21 Year Old 1988 Single cask.

Pradedu nuo jauniausiojo, kuris ir stipriausias. Ir stiprus ne tik alkoholio kiekiu – aromatas ir skonis mane pribloškia. Tikrų tikriausias šerinis monstras! Pilnas jėgos, jaunatviškumo. Ir savo pilnu šokolado ir džiovintų vaisių charakteriu niekuo nenusileidžia geriausiems šio žanro atstovams. Gal ir padariau klaidą, nepatikrinęs pavyzdėlių prieš ragaudamas – šio skonis stiprus, gali nustelbti kitus. Gal vertėjo pradėt nuo vyriausio? Visgi Glengoyne yra švelnus, nedūminis salyklinis, taigi esant mažiau aktyviai statinei galime turėti gerokai delikatesnį egzempliorių. Tikėkimės viskas bus gerai.

Antrasis, kaip rodo ir gerokai šviesesnė spalva, metais vyresnis, bus gerokai švelnesnio skonio. Taip yra – šis tiesiog švarus, geras, atspindintis daryklos stilių, neužgožtą statinės charakterio. Tiesiog labai geras, tinkamas kai atsibosta dūmo ar šerio monstrai.

Trečiasis vėlgi – dar tamsesnis nei pirmas. Laukiu šokolado „bombos“ – tokios spalvos tokio amžiaus viskiai dažniausiai tokie būna. Juolab ‚Malts of Scotland‘ – tikrai garbingas pilstytojas, jau sulaukęs tiek viskio mėgėjų tiek profesionalų palankumo. Taip ir yra – sulaukiau šokolado monstro ir man  reikia pauzės. Oda, riešutai, daug šokolado ir šiek tiek citrusinių – ekstremalus derinys, bet jeigu tokį mėgsti, šis patiks be išlygų.

Ketvirtasis tokio pat amžiaus kaip ir pastarasis – 14. Taip pat ir spalvos labai panašios. Darau pauzę su daug vandens. Trečiojo poskonis rodos truko amžinai! Visgi šis panašus į buvusįjį. Netgi labai panašus, kupinas šokolado, odos natų. Jeigu konjako mėgėjas, kuris mėgsta senus konjakus, pilnus sauso medžio natų, paklaustų nuo ko pradėti pažintį su viskiu, ekstremaliu atveju rekomenduočiau būtent tokio stiliaus egzempliorių.

Paskutinis, vyriausias.. Su gera pauze vėl. Smagu.. šis tarsi ne tik susumuoja ir apibendrina visus ragautus , tačiau ir apdovanoja savo elegancija – joje maloniai dera chereso, šokolado natos, kurios jau šiek tiek sušvelnėję ir leidžia daugiau pasireikšti brandžiam vaisiškumui.

Akivaizdu, kad aktyvi ir galinga chereso statinė gali užgožti delikatų viskio spiritą ir suformuoti šerinį monstrą. Tuo tarpu laikas šį monstrą švelnina ir gali leisti vėl atsiskleisti distiliatui. Visai kaip su geru vynu – reikia laiko, kad galingų taninų šarvas sutrūktų ir malonus vaisiškumas pilnai atsiskleistų. Todėl jeigu  norisi ekstremalaus – nebūtina kažko ieškoti ilgai brandinto. Imam pirmo užpylimo (first fill) chereso statinę ir turime jauną galiūną. Kuris tik laikui bėgant sušvelnės, atsiskleis kitos natos. Ir mano patirtis rodo – kad oficialieji Glengoyne ir jų ‚single cask‘ leidimai – yra taip toli vieni nuo kitų skonio intensyvumu. Pastarieji yra taip mano mėgstami – pilni skonio ir kompleksiški. Tačiau jų rasti už teisingą kainą šiais laikais praktiškai nebeįmanoma, kai tuo tarpų jų pagrindinė (reguliari) linija – nedžiugina pakankamai mano skonio receptorių.