Lauktuvės iš Master of Malt – Secret bottlings

 

Su vienu iš „online order‘ių“ iš Master of Malt gavau malonią staigmeną – dėl techninių nesklandumų su užsakymu, Master of Malt komanda mane pamalonino savo „slapto pilstymo viskiais“ – samplais iš savo itin plataus sampl‘ų asortimento. Mano nuomone, tai puiki galimybė paragauti viskį prieš perkant ir taupyti pinigus. Arba dar geriau – paragauti pakankamą porciją (jų 30 ml man ramiai pakanka 2-3 degustacijoms/paragavimams) brangaus ir reto viskio, kai „samplas“ yra tikrai įkandamas. Nors viskio nemėgėjams mokėti kelias dešimtines už 30 ml skysčio visada atrodys nesąmoningai daug, tikrai aistruoliai nuolat ieško naujo skonio ir plečia pažinimo ribas, atrasdami mėgstamus ir mažiau mėgstamus viskius.

Pirmos atostogų dienos proga nusprendžiau save pamaloninti ne tik degustacija, tačiau ir lengvu paspėliojimu. Taigi, ant mano stalo guli jau prasukti, tačiau dar tik pauostyti trys nežinomi egzemplioriai – Master of Malt Islay Single Malt, Master of Malt Island Single Malt ir Master of Malt old Lowland. Paspaudus ant kiekvieno jų, rasite šiokį tokį degustacijos aprašą, o dabar tiesiog norėčiau paspėlioti „kas yra kas“.

Pradėkime nuo Lowland paslaptingojo.. gėliškas aromatas su viržių tonais.. charakteringa lowlander‘io puokštė.. ir tas vieno kolegos užfiksuotas „rūkytos žuvies aromatas“ taip pat čia. Na, kartais man tai labiau primena rūkytą kumpį. Bendru sutarimu šį prieskonį priskiriame Auchentoshan „trade mark‘ui“. Tiek jų 12-ukas turi šį aromatą, tiek šitame viskyje jį galima rasti. Manau, kad tai būtent šis Lowlander‘is. Beje, labai malonus ir kompanijoje tikrai gali nepajusti kaip išragavai daug daugiau nei planavai. Gera alternatyva Speyside viskiams ir stiprus kandidatas prie pokerio stalo.

Einame toliau. Šįkart bus sudėtingiau – imame MoM Island Single Malt. Iš itin riboto Lowland variantų kiekio buvo lengviau rinktis. Šįkart teks pasukti galvą – ar tai Skye, ar Arran, ar Mull, ar Orkney and Jura.. Kyla įtampa ir baimė nusišnekėti.. Tiek to, pradėsim uostyti ir tęsim dedukcijos metodu.. Aliejingas, aštrokas, su stipriu vanilės prieskoniu dūmingas kvapas leidžia atmesti Tobermory, kitaip dūmingą Ledaig taip pat. Ir tai tikrai ne Talisker, manau ir ne Arran. Liksiu prie Highland Park ir padurpinto Jura. Gaila (ir anaiptol visai negaila), kad laiką leidžiu vieno iš mūsų narių ir draugų sodyboje, todėl atsivežiau ribotą kiekį pavyzdžių, išragauti per savaitę. Neturiu šalia HP 12, kuris, turiu įtarimą ir padėtų apsispręsti šios daryklos naudai. Salyklo, medaus, citrusinių tonai visgi lenkia mane prie HighLand Park. Nors Jura dūmingieji (ypač Prophecy) man tikrai patinka, tačiau jie kiek kitokie, sausesni, pipiringesni, mažiau saldūs.. Taigi mano antrasis spėjimas – HighLand park, apie 8-14 metų amžiaus. Ir tikrai labai skanus! Ir kaina nebloga.

Ką gi – einame prie paskutiniojo, bet ne prasčiausio. Islay – krūvą nuostabių viskių turinti sala. Daugelio (tame tarpe ir mano) favoritė. Žiūrim ką turim – MoM Islay Single Malt – mmm, visai kas kita – dūmai, vaisiai, medis, jūros vanduo. Atmesiu iškart Bunnahabhain, Bowmore, Bruichladdich (ir jų Port Charlotte taip pat). Argi  nebus čia šaunusis Laphroaig? Lagavulin kiek kitoks, o Ardbeg labai retai išvystame independent bottling‘us – o jeigu ir išvystame, visi nori tuo pasigirti. Va tokia ir logika paprastoji. Ragaujam. Mm, tikrai skanus – geras balansas, dūmo ir vaisių, sviesto natos. Labai geras poskonis. Primena kažką tarpe Quarter Cask ir Laphroaig 18. Bet labiau QC – kuris yra labai smagus viskis. Liksiu prie šito varianto.

Pabaigai noriu pridurti, kad sampl‘ų dalijimasis tarpusavyje arba pirkimas (kol kas manau tik Master of Malt tai daro – ir daro labai gerai!) yra puikus būdas paragauti daug skirtingų viskių, turint ribotą biudžetą. O tokį daugiau mažiau turime beveik visi.