Maišyti viskiai – senieji prieš naujuosius

 

Neseniai turėjau progą paragauti visų žinomus maišytus viskius. Tačiau jie nebuvo visai paprasti ir eiliniai, jie atkeliavo iš praeities – iš ~1980-ųjų. Taigi ragavome Teacher’s, White Horse ir Dimple 12 Year Old išpilstytus prieš apytiksliai 30 ar šiek tiek daugiau metų. Kad būtų įdomiau, juos palyginsime su dabartiniais analogais, nes visi egzistuoja – tiek Teacher‘s, tiek White Horse. Tiesa, trečiojo tokio pat amžiaus rasti nepavyko, todėl lyginsime su Dimple 15 year old. Iš kur kilo noras pamėginti maišytuosius iš praeities, kai aplink tiek daug gerų salyklinių? Tiesiog paprastai – ne kartą girdėjau, kad praeityje gaminti maišyti viskiai buvo geresnės kokybės dėl keleto veiksnių, tame tarpe savyje turėjo ir didesnę salyklinio viskio proporciją. Ant senojo Teacher‘s užpakalinės etiketės netgi galima paskaityti, jog šiame mišinyje salyklinio viskio yra „nemažiau nei 45%”. Taigi paprastuoju eksperimento būdu, palyginsime kaip yra iš tiesų.

Pradedu nuo White Horse – kaip žinia senais laikais į jo sudėtį tikrai įeidavo ir plačiai mėgiamas Lagavulin. Senesnysis tikrai pilnesnio skonio, ir tuo pačiu gerokai delikatesnis. Naujasis labai aromatingas, daug ryškesnės vanilės ir citrusinių natos, juntamas alkoholis. Sunku pasakyti ar laikas butelyje užgesino alkoholio prieskonį ar iš tiesų senesniojo salyklinio proporcija mišinyje didesnė. Tačiau man senesnė versija patiko gerokai labiau. Jį pasirinkčiau mieliau, negu kai kuriuos ragautuosius salyklinius.

Sulyginus Teacher‘s maišytuosius – skirtumas dar didesnis. Senesnis patiko dar labiau nei White Horse, o naujasis – dar blogiau. Senojo aromatas irgi daug mažiau intensyvus, tačiau gilesnis, galima pajusti daugiau natų. Tuo tarpu dabartinis Teacher‘s tiesiog smogia sintetine vanile ir karamele, dėl to sunku užuosti kitas natas.

Dimple atveju turime gerokai pabrandintus viskius – 12 ir 15 metų, lyginant su prieš tai ragautais (tikėtina) 3 metų viskiais. Skirtumas mažesnis – abu tikrai visai šaunūs. Visgi senesnysis, nors ir mažesnio amžiaus tampa mano šio vakaro favoritu. Tos malonios medaus, medžio ir prieskonių bei prinokusių vaisių natos mane paperka. Naujoji versija mažiau natūrali, daug saldesnė, daugiau juntamas alkoholis.

Trumpai apibendrinant – visų trijų dvikovų atveju man labiau patiko senesnieji „variantai“. Tikiu, kad kažkam patiktų kitaip. Žinoma, maišytieji tik unikalumu tiek išraiškingumu nusileidžia salykliniams viskiams. Ir jeigu tai laikyti tendencija, ji man nepatinka. Visgi akivaizdu, kad tam tikri pokyčiai vyksta ir butelyje, ne tik statinėje. Nei viename iš senųjų taip nesijautė alkoholis kaip jų palikuonių atveju.

Jokiu būdu nesu praeities idealizuotojas. Labiau tikiu cikliškumais. Šiuo metu viskis yra ant bangos, jo paklausa neretai viršija ką gamintojai gali pasiūlyti. Salyklinių viskių pasaulyje matome daug naujų leidimų vis jaunesnių viskių arba išvis be amžiaus nuorodos. Natūralu, kad ir maišyti viskiai dėl kiekio trūkumo tampa vis mažiau išraiškingesni, kad gebėti patenkinti pasiūlą. O mes, viskio mėgėjai, aistruoliai, geek‘ai, ar kaip bepavadintum, laukiame, kol ši banga nuslūgs ir viskis atgaus kvėpavimą. Ir gamintojai vėl galės pasiūlyti įvairaus amžiaus viskio už prieinamą kainą. Kita vertus, džiaugiuosi, kad salyklinių viskių paklausa nuolat auga – žmonės vis dažniau renkasi geresnio, bet mažiau.