Mėginukai iš Whisky-Fässle

 

Balandžio mėnesį iš Whisky-Fässle gavau keletą mėginukų. Deja, tik dabar juos ragauju, vejuosi. Juk geram viskiui niekada nevėlu, ar ne? Siuntinuke nudžiugino ne tik jų 2013 pradžios leidimai, tačiau ir anksčiau išleistas Bowmore (2010) ir Littlemill - jau senokai nebegaminamas Lowlanderis!. Didelis dėkui Jens Unterweger – tikrai šaunus vyrukas. Be to, nors ir nedaug esu ragavęs mėginukų iš Whisky-Fässle, neteko ragauti nei vieno labai prasto. Tie vokiečių pilstytojai (TWA, Malts of Scotland, Whisky Doris) man tikrai daro gerą įspūdį! Ok, gana šlovinimo. Tuoj pat ragausiu Glen Grant 1992/2013, Littlemill 1988/2012, Bunnahabhain 1990/2013, Bowmore 1993/2010 ir Ledaig 2005/2013. Tokia eilės tvarka ir ragausiu, kai baigsiu, bus aišku, ar teisingai susirikiavau.

Pradedu nuo Glen Grant 20 Year Old 1992 – 20 metų brandintas ex-burbono statinėje (hogshead), etiketė su antyte. Švarus, žoliškas ir prieskoningas aromatas ir tvirtas skonis vėl pagrindžia mano nuomonę, kad šios daryklos viskiai turi pakankamai jėgos ir itin gerai tinkami ilgam brandinimui. Gaila, neturiu jokio Caperdonich palyginimui – ši darykla laikyta „seserimi“ Glen Grant daryklai. Jos stovėjo šalia ir buvo legenda, jo tarp jų ėjo vamzdis, kuriuo tekėjo viskis ir visi aplinkiniai gyventojai eidavo ten pasivaišinti. Grįžtant prie viskio - šis tvirtas, švarus ir malonus ragauti. Turi viską ko reikia būti tiesiog paprastu, „tikru viskiu“, kai nusibosta šeriniai monstrai ar jauni dūminukai.

Nekantraudamas keliauju prie savo senos simpatijos – Littlemill 23 year old. Šis brandintas chereso statinėje. Simboliška – tai mano 300-tasis aprašytas viskis (su kėlimu į blog‘ą tikrai atsilieku), nuo to laiko, kai pradėjau vesti užrašus ką ragauju.  Tai pirmas mano ragaujamas chereso statinėje brandintas Littlemill. Ir tikrai puikus – aromatas pilnas ir vaisiškų natų, kurios dera su medžio, odos, tabako natomis. Vienas iš wow viskių – galima lėtai mėgautis ir ilgai džiaugtis aromato puokšte. Gaila, kad turiu tik mėginuką. Mielai pasidalinčiau su draugais.

Keliauju prie kito - Bunnahabhain 22 year old 1990, brandinto irgi chereso statinėje. Su tokiais Bunna esu susidūręs ir juos tikrai mėgstu, todėl nustebinti bus sunkiau. Šio stiprumas identiškas ragautajam Glen Grant (nieko nesakantis faktas). Tai 15-as mano ragaujamas Bunna (dar vienas nieko nesakantis faktas apart to, kiek mažai šios daryklos viskių įkėliau į blog‘ą – pažadu pasitasyti!). Ką gi – aromatas jau kitoks nei prieš tai ragautojo. Juntamas jūriškas charakteris ir ryškios riešutų natos. Dar vienas puikus šerinis Bunnahabhain. Nedaug ragavau jų prastų – šios daryklos žaliava ir chereso statinės – užtikrintas derinys. Visgi dar jaučiu Littlemill efektą, nors ir pastarasis – tikrai šaunus viskis.

Šiandien jau sunku stebinti – kol kas visi viskiai labai geros kokybės. Bowmore – ne išimtis. Šis, tikrai skonio reikalas. Gerąja prasme – tokio švaraus skonio Bowmore senokai neragavau, o gal neragau išvis. Šiek tiek primena Bowmore Tempest, kuriuos laikau labai puikiais. Šis patinka dar labiau. Švarus jūriško charakterio, salsvos durpės ir pipirų derinys.

Paskutiniam likusiam Ledaig – iššūkis. 7-ių metų viskis visgi. Aromate tikrai galima pajusti jauną amžių, tuo tarpu su skoniu viskas gerai. Jaunas dūminis viskis, su gerai derančiomis durpės ir pipirų natomis, dar kartą įrodo, kad dūminiam viskiui gana jaunas amžius nėra problema, greičiau atvirkščiai.

Apibrendrinant, nežinau ar specialiai gavau visus gerus viskius, ar Whisky-Fässle tikrai išrankūs pilstymams, tačiau šiuo ragavimo vakaru esu itin patenkintas.