Senų (ir nevisai) grandų ragavimas viskio bare W1640

Pagaliau prisiruošiau aplankyti viskio barą Kaune dar kartą, pasilabinti su Pavelu ir paragauti ko nors tikrai seno – planas minimum buvo paragauti Glenfiddich 40 years old Rare Collection. Deja, tuo viskas nepasibaigė. Mielai paragavau ir Caol Ila 25 year old. Taipogi Glengoyne 21 year old. Tada norėjosi ką nors paprasto, tinkamo prie maisto, nes numalšinęs alkį senam viskiui vis dar jaučiau maisto alkį. Taikiniu tapo švelnusis saldusis Tomintoul 16 year old. Šis visai puikiai tiko prie dūminiam viskyje rūkytos lašišos bei salotų.

Ne kasdien ragauju (nežinau kaip mano skaitytojas) 40 ar 25 metų viskį (tokį dažniau pasitaiko). Ir tai buvo tarsi maža šventė man pačiam. Dovana sau. Ir progos nereikėjo. Ragauti tokį viskį – savaime proga. Svarbiausia nežiūrėti į jo kainą. Ir tiesiog mėgautis. O mėgautis kuo tikrai buvo. Glenfiddich‘o kvapas tikrai nuostabus. Turtingas, subalansuotas. Medis per daug neužgožia. Deja, skonis taip stipriai nesužavėjo kaip kvapas (tas neretai pasitaiko su senais viskiais – nuostabus aromatas ir per sausas, medinis skonis). Tačiau vis tiek buvo labai puikus ir malonus. Tai turtingas ir kompleksiškas viskis, leidžiantis prie jo praleisti daug laiko, susitelkti. Tikrai rekomenduoju paragauti, jeigu leidžia piniginė. Viskio aistruolis tikrai turėtų tokį paragauti bent kartą gyvenime.

Caol Ila buvo ne mažiau įdomus ir malonus. Kiek paprastesnis, tačiau mano labai mėgstamas tipas – nuostabi dūmo ir citrusinių vaisių bei pipirų harmonija. Ir labai gaivus, gyvas kaip tokio amžiaus (hm, tarsi kalbėčiau apie žmogų..). šitas jau daug labiau įkandamas ir būtinai prie jo grįšiu. Gal net mielai įsigysiu kada butelaitį į viskio spintukę.

Trečiasis, vėl kiek paprastesnis už antrąjį (nekalbant apie pirmą). Glengoyne gamina gana įdomius ir kai kurie senesni, smarkiai chereso statinėse pabuvoję man labai patinka. Šis, deja per konjakinis (aš suprantu, ką turiu galvoje), per daug salsvai lipšnus. Nemėgstu tokio viskio ragauti daug. Tiems, kas mėgsta saldokus, pilno skonio viskius, primenančius konjaką, šitą tikrai turėtų išmėginti. Jis tikrai neblogas, tik ne mano skonio.

Na, Tomintoul prieš visą trejetą, ypač prieš pirmuosius du atrodė kaip mokyklinukas, kurį vyresnis brolis atsivedė į studentų šventę. Viskas su juo gerai – tai gali būti maloniai geriamas kasdieninis viskis. Man kiek per daug bananų ir prinokusių vaisių su vanile. Smagu paragauti, bet šitoj kategorijoj – konkurencija jau milžiniška. Todėl neverta grįžti prie kiekvieno kuris „beveik“ patiko. Tačiau šis egzempliorius sudomino ir paskatino ateityje paragauti kitų šios daryklos versijų.