Viskio maišymo sesija su Grant‘s

 

Vasario 19 d., ketvirtadienio popietę teko sudalyvauti viskio maišymo sesijoje, kurią vedė pasaulinis „Grant‘s“ viskio ambasadorius Rob Allanson. Jam talkino Baltijos šalių ambasadorius Ansis. Malonus siurprizas buvo tai, jog šis Rob‘as yra tas pats buvęs ilgametis Whisky Magazine, kurį prenumeravau ne vienerius metus, redaktorius. Šia įdomia ir kitomis temomis apie pasaulinio viskio tendencijas visai smagiai pasišnekučiavome prieš prasidedant renginiui. Kaip dažniausiai į būna – Rob‘as pasirodė paprastas ir šaunus vyrukas. Todėl smalsiai laukiau kas bus toliau.

O toliau buvo visai įdomu – prieš mus atsidūrė septyni viskiai – du grūdiniai (grain) ir penki salykliniai.

Primenu, kad maišytas viskis yra maišomas būtent iš grūdinių ir salyklinių viskių kruopščiai slepiant proporcijas ir kiek kokių viskių yra mišinyje, kurių neretai gali būti ir pora tuzinų. Ambasadoriaus žodžiais, Grant‘s maišytuose viskiuose Grūdinio viskio dalis yra apie 70%, likusi – salyklinių, kurių yra daug ir skirtingų ir mažai kas žino kurių.

Taigi ir mes neturėjome daug informacijos apie žaliavą, su kuria dirbsime – ant buteliukų tebuvo amžius (visi viskiai buvo „ne mažiau 12 metų), stiprumas ir viskio stilius. Grūdiniai buvo „Rich“ (turtingas) ir „Floral“ (gėliškas), o salykliniai – Peated (dūminis), Spicy (aštrus/prieskoningas, kurį vadinau šeriniu, nes tai buvo akivaizdžiai chereso statinėje brandintas egzempliorius), Oily (aliejingas), Sweet (saldus – aktyvios burbono statinės rezultatas), Robust (tvirtas/galingas).

Mūsų 6 asmenų grupelė gavo pauostyti vieną jau pagamintą „mišinį“, kad pamėgintume pagaminti panašų. Šį slaptą „blendą“ iki šiol įtariu esant jų naująjį produktą Select Reserve, kuris yra apie 12 metų amžiaus. Be abejo, tai tik spėjimas, nes esu per daug išdidus, kad ragauti tokius viskius. Žinoma, juokauju, tiesiog nebuvo progos jo paragauti. Kaip ir viso maišymo metu, gavome rekomendaciją pasikliauti tik savo uosle. Tai rimta! Čia ne kokia naujai pristatytų į rinką viskių degustacija. Deja, į pabaigą smalsumas mane nugalėjo ir visus pagamintus mišinius paragavau.

Ir kolegas pavyko įtikinti, kad pateiktas pavyzdys yra per daug masinio skonio, nuobodus ir gerai subalansuotas, todėl reikia gaminti kažką ryškesnio ir galingesnio.

Maišant turėjome keletą sąlygų :

  • Grūdiniai (grain) viskiai turėjo sudaryti nemažiau nei pusę mišinio;
  • Dūminio viskio buvo galima naudoti maksimum 3% viso mišinio, idant jis neužgožtų kitų;
  • Pamėginti padaryti kuo panašesnį į pavyzdį (ko visiškai nepaisėme, bent jau iš pradžių).

 

Taigi, pirmą pavyzdį vieningai sutikome daryti pakankamai galingą, todėl Prieskoningojo nepagailėjome, Aliejingojo taip pat. Todėl gavosi kiek sausas, aštrus, pilnas įvairaus skonio mišinys. Kuris laikui bėgant kvėpuodamas gana smagiai atsivėrė ir pelnė visos grupės simpatijas. Kiekvieną viskį reikėdavo kruopščiai įvertinti, pasikliaujant uosle:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Antras mėginimas buvo dar drąsesnis ir viskis gavosi dar sausesnis, galingas ir aštrus. Man jis visai patiko, bet balanso gerokai trūko.

Todėl dar turėdami truputį laiko sumanėme padaryti švelnesnį, geriau subalansuotą viskį. Toks ir pavyko. Labai malonus, švelnus ir be išsišokančių natų. Tačiau ne toks įdomus. Todėl grupė beveik vieningai sutarė, jog pirmasis yra mūsų eksperimentų favoritas. Ta proga teko jo sumaišyti kiek daugiau ir po truputį pasidalinti paragavimui.

Buvo visai įdomu pamėginti maišyti, kad ir iš gana riboto ir lengvai suvokiamo arsenalo. Tik norėtųsi turėti didesnį pasirinkimą ir daugiau laiko. Žinoma, jo užteko kad suprasti patį maišymo procesą. Kuris tik įrodo, kad pagaminti tikrai malonų ir geriamą viskį nėra taip paprasta. Bet tokį darbą tikrai norėčiau dirbti! Juolab, kad negeriama, pasikliaujama tik nosimi!

 

Nuotraukų autorius - Andrius Ufartas/BFL © Baltijos fotografijos linija