Whisky Show 2012 - antroji diena

Antrąją dieną žetonus išleidome ant paprastų, bet mėgstamų daryklų atstovų – paragavome Bowmore 1985 metų „derliaus“. Šalia vėl palyginome jį su Bowmore 18, bei bei gretimame stende esančiame BW1, kuris pirmą dieną sužavėjo. Vakar skonis neapgavo, vadinasi negaila, kad turiu jo butelaitį. Taip pat pakeliui vėl strigome prie Gordon Macphail stendo, ten čiupome gerai vertinamą Benromach 1969, kurį palyginome su Benromach 30. Jaunieji Benromach 10 ir Benromach Peat vėl parodė, kad tikrai yra verti dėmesio.

Šios dienos pagrindinis tikslas buvo Karuizawa – jau nebeveikianti darykla, kurios visas atsargas supirko Number One drinks ir jį dabar po truputį pateikia rinkai. Žinoma, mes jo tiek negauname kiek Japonai, bet vistiek pavyko paragauti net keturis skirtingus! Prisipažinsiu – nesu ragavęs prasto Japoniškojo. Šie tik tai patvirtino, nors vienas patiko mažiau – žemiau japoniško viskio iškeltos įsivaizduojamos kartelės. Nieko, visur turi būti išimčių. Be to, skonis yra labai individualus dalykas.

Mėgstu užsukti ir pas gana mažai žinomus (na, jie ir yra nedidukė kompanija – tik du žmonės vykdo pardavimus kompanijoje!) nepriklausomus pilstytojus Adelphi. Pernai jie turėjo smagų Lagavulin pilstymą ir labai įdomų viskį, kurį (dar papildomus metus pabrandintą) atsivežė ir šiemet – tai yra retai sutinkamas single blend iš jau nebeveikiančios Lochside daryklos. Lochside turėjo tiek salyklinio tiek grūdinio viskio varymo įrangą, todėl galėjo gaminti maišytą viskį, iš vienos daryklos – būtent single blend. Smagiausia tai, kad šiam viskiui – jau 47 metai! Neabejotinai geriausias kada nors ragautas maišytas viskis!

Pirmąją dieną buvo daugiau lankytojų, todėl nespėjau gauti naujojo Ardbeg Galileo. Antrą dieną jo dar buvo likę, todėl nedelsiau, nes šios daryklos naujienas išgraibsto tikrai greičiausiai. Dėl to, kad Ardbeg mėgsta labai daug žmonių, aš į juos žiūriu itin reikliai. Šio viskio kokybė tikrai puiki, tačiau Galileo nepribloškė – geras ir tiek. Mieliau rinkčiausi Bowmore, Laphroaig (jų 25 metų brandintasis paliko labai gerą įspūdį) ar Lagavulin.

Dar keletas įdomesnių - TWE Single Malts of Scotland serijos Rosebank 21 ir Bowmore 26 year old paliko malonų įspūdį. Vėl prisiminiau nuostabų Glenfarclas 40 year old skonį, šalia paragavau ir jų naujojo Glenfarclas 105 20 Year old, nusifotografavau su George Grant – (kitos) Grant’ų šeimos atstovu, kurių tiksliai nežinau kuri karta valdo šią daryklą. Įdomu ir tai, kad tai vienintelė šeimos valdoma viena darykla Škotijoje. Manau, kad prie šių retų gretų prisijungia ir Daftmill.. Bet mes ne apie tai.

 

Antros dienos pabaigoje nusprendžiau nebevesti užrašų ir tiesiog pasimėgauti dar vienu kitu įdomesniu egzemplioriumi. Bendrai per dvi dienas parodos apsirašiau apie 50 viskių, kuriuos su laiku tikrai sudėsiu į puslapį. Užrašai nebus tokie išsamūs kaip ragaujant susikaupus namuose, tačiau nemažiau įdomūs – nes didesnė dalis ragautųjų – tikrai neeiliniai. Tikrai tikiu, kad pavyks keliauti ir kitąmet. Jeigu prisijungs daugiau žmonių, bus tik smagiau!